Nistagmas. Jo esmė, galimos išraiškos ir neigiamo poveikio mažinimo bei šalinimo galimybės

Ieva C. Oržekauskaitė

Regėjimo ankstyvosios ir sisteminės diagnostikos svarba

Akių ir regėjimo problemų nustatymas, vertinant regėjimo funkcijų svarbą žmogaus gyvenime ir veikloje šiuolaikinės sąlygose, yra išskirtinai svarbus ir aktualus dalykas, ypač vaikams, vertinant ir tai, kad regėjimo funkcijų formavimasis vyksta kartu su viso organizmo brendimu ir formavimusi. Regėjimo funkcijų   formavimosi pažeidimai vaikų augimo ir brendimo laikotarpyje, savo neigiamomis pasekmėmis gali juos lydėti visame jų likusiame gyvenime [1]. Todėl, siekiant laiku išaiškinti ir nustatyti galimas regėjimo funkcijų problemas, yra labai svarbi sisteminė akių ir regėjimo problemų ankstyvoji diagnostika, sudaranti galimybes nustatyti šios srities galimus negalavimus ir jų priežastis [2]. Tai yra svarbu siekiant operatyviai pradėti būtiną gydymą ir imtis kitų priemonių, leidžiančių ne tik stabdyti atsiradusias regėjimo problemas, bet ir jas šalinti.   Laiku neaptikus akių ir regėjimo problemų bei nesiimant reikiamų priemonių jas šalinant, o taip pat nesiimant priemonių šalinant bei stabdant šias problemas sukeliančias priežastis, gali trukdyti vaikams ne tik sveikai vystytis ir augti, bet ir gerai mokytis, sportuoti, užsiimti mėgstamais laisvalaikio pomėgiais, džiaugtis vaikystės malonumais.  Kaip rodo įvairių šalių vykdyti ir vykdomi  tyrimai, akių ir regėjimo problemos, laiku nestabdant jų pasireiškimo, neigiamai gali paveikti ir  vaikų kokybišką išraišką ateities gyvenime, vertinant tai, kad blogas regėjimas riboja visos eilės profesijų siekimo galimybes, vykdyti kai kurias veiklas, sukelia socialinius ir psichologinius nepatogumus.  Kuo anksčiau yra diagnozuojami  regėjimo funkcijų pažeidimai ir operatyviai taikomos reikiamos priemonės jų pašalinimui, tuo mažiau tai neigiamai paveiks vaikų augimą ir brendimą, mokymosi galimybes,  o taip pat ir jų gyvenimo bei veiklos  kokybę suaugus. Regėjimo sutrikimai ir akių ligos – vienos iš labiausiai paplitusių sveikatos problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 2 mlrd. pasaulio gyventojų turi įvairaus lygio regėjimo problemų, o dalis iš jų yra net visiškai praradę savo regėjimą. Kartu ši sveikatos organizacija teigia, kad net 80% regėjimo sutrikimų galima išvengti arba išgydyti [3,4]. Lietuvos statistikos departamento duomenimis dar iki pandemijos, kas trečias Lietuvos gyventojas turėjo regėjimo sutrikimų ir buvo privestas nešioti akinius, kontaktinius lęšius arba ryžtis regos korekcijos operacijai [5]. Dabartiniu metu labiausiai yra  paplitę šie akių ir regėjimo negalavimai: glaukoma, katarakta, toliaregystė (Hypermetropia), trumparegystė (Myopija) astigmatizmas, sausų akių sindromas ir kiti negalavimai [6,7,8,9]. Teigiama, kad dabartiniame laikmetyje  ženkliai paplitusiu regėjimo negalavimu  yra trumparegystė. Ji fiksuojama apie 23 % žmonių visame pasaulyje ir tyrimų duomenimis iki 2050 metų ji gali paveikti apie 5 mlrd. žmonių [3]. Tačiau dalis  akių ir regėjimo funkcijų  problemų turi išraiškas, kurių tikruosius simptomus ir jų priežastis galima nustatyti tik tikslinių ir išsamių sudėtingų  tyrimų pagrindu.  Vienu iš tokių negalavimų yra nistagmas, kuris kaip įgimta pasekmė gali pasireikšti vaikams praėjus šešioms savaitėms po  gimimo iki šešių mėnesio amžiaus, o kai kurių specialistų teigimu net tuoj po gimimo arba ir tolimesniame jų augimo laikotarpyje, taip pat ir suaugusiųjų amžiuje, kaip įgytas akių ir regėjimo negalavimas [10,11].

Galimos nistagmo išraiškos, jų pasireiškimo priežastys ir atvejai

Nistagmas yra akių valdymo ir judėjimo sutrikimas, sukeliantis nevalingus, sistemingai pasikartojančius akių judesius konkrečiai išreikštomis įvairiomis kryptimis, kurie gali būti greiti arba lėti [12,13,14,15,16,17,18,19,20]. Žodis „nistagmas“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžio νυσταγμός   (nystagmos)— snaudulys, kuris reiškia svyruojančius mieguisto ar apsvaigusio žmogaus galvos judesius [11,21,22]. Nistagmas turi ir kitus pavadinimus, tiesiogiai susijusius su akimis ir jų veiksmais. Vokietijos specialistai nistagmą įvardija kaip akių drebėjimą (vok. Augenzittern) arba akių šokį (vok. Augentanzen) [19].  Anglų kalboje nistagmas yra įvardijamas kaip šokančios akys (angl. dancing eyes), drebančios akys (angl. shaking eyes)  arba slenkančios akys (angl. shifting eyes) [11].  Nistagmo pasireiškimas yra įvardijamas ir kaip akių  tremoras – drebėjimas, nuo lot. žodžio „tremor“ [23].  Galimas akivaizdus nistagmo pasireiškimas, kuris matomas visą laiką, o taip pat ir mažiau pastebimos išraiškos. Atskirais atvejais, kaip rodo tyrimai, nistagmo pasireiškimas gali būti ir laikinas [23]. Tyrimai rodo, kad nistagmo negalavimas yra aktuali problema pasaulyje. Tuo pagrindu, birželio 20 d. yra paskelbta Nacionaline ir Tarptautine nistagmo supratimo diena [24]. Didžiojoje Britanijoje yra sukurtas tikslinis tinklas Nystagmus Network UK, teikiantis informaciją apie nistagmo negalavimą [25]. Tikslinę informaciją apie nistagmo negalavimą teikia ir   Didžiosios Britanijos Šefildo universiteto ligoninė [26]. Vokietijoje 2018 metais yra  įsteigta žmonių, sergančių nistagmu, asociacija [27]. Reiškiantis nistagmui vyksta nevalingi akių judesiai horizontalia, vertikalia,  sukamąja  ir diagonaline (įstriža)  kryptimis, turintys  įvairių amplitudžių ir dažnių išraišką (1, 2 pav.) [28,29,30,31,32,33].

1 pav. Akių nevalingų  judesių  horizontali, vertikali ir  rotacinė išraiška [31].

2 pav. Akių nevalingų  judesių   diagonalinė (įstriža) išraiška [33].

Yra išskiriami šie akivaizdūs nistagmo tipai. Tai optokinetinis, tiesiogiai  susijęs akių ir regėjimo funkcijų susirgimais, ir vestibuliarinis, susijęs su vidinės ausies pažeidimo problemomis. Optokinetinis nistagmas pasireiškia sinchroniniais nevalingais akių judesiais vertikalia, horizontalia, rotacine ir įstriža kryptimis, vienodu greičiu judant į vieną ir kitą puses. Vestibuliarinio pobūdžio nistagmo atveju, akys  nevalingai lėtai juda – dreifuoja  viena kryptimi, o po to padidintu greičiu grįžta atgal ir vėl keičia judėjimo kryptį. Atskiriems asmenims ši nistagmo forma gali iššaukti galvos svaigimą ir pykinimą.  Vestibuliarinės išraiškos nistagmo forma gali pasireikšti ir dėl vidinės ausies pažeidimo persirgus Menjero liga [23,29,33,34,35,36]. Atskiri specialistai pateikia ir labiau išplėstų  nistagmo  išraiškų pristatymą [29,37,55,55a]. Kaip rodo tyrimai, labiausiai paplitusiu yra laikomas optokinetinis horizontaliosios krypties nistagmas, kuris  dažniausiai reiškiasi kaip įgimtas ir sukelia nevalingus akių judesius dešine bei  kairiąja kryptimis [11,33]. Nevalingo akių judesio kitų krypčių nistagmas pasireiškia rečiau. Pagal  nevalingų akių judesio amplitudę nistagmas skirstomas kaip turintis nedidelę,  vidutinę ir didelę išraišką. Pagal judesių amplitudę iki 5° laikomas smulkiu – nedideliu, 5- 15° diapazone laikomas vidutiniu  ir virš 15° didelio pasireiškimo nistagmu [38]. Nistagmo neigiamas poveikis tai ne vien tik nevalingų akių judesių pasireiškimas. Yra ir kitos šio negalavimo pasekmės (3 pav.), kurios  yra siejamos su akių ir regėjimo funkcijų problemomis, pasireiškiančiomis silpnesniu  regėjimu ir neryškiu matymu, padidėjusiu jautrumu  šviesai, susilpnėjusiu matymu tamsoje, stereopsijos (gylio suvokimo) sutrikimais [2,11]. Tačiau, kartu vienaip ar kitaip, gali reikštis ir kiti  simptomai, kurie gali iššaukti galvos svaigimą ir pykinimą, pasireikšti pusiausvyros ir kūno koordinacijos sutrikimais, priverstiniu galvos laikymu neįprastoje padėtyje, dėmesio ir regėjimo koncentracijos problemomis, sukeliančiomis jausmą, kad nejudantys objektai ir visa aplinka yra judanti [39,39a].

3 pav. Dažnos nistagmo pasireiškimo pasekmės [39a].

Kartu nistagmas gali neigiamai veikti ir į žmonių bendrą fizinę bei psichologinę būseną,  iššaukti socialinio ir dalykinio bendravimo problemas, pasitikėjimo savimi problemas, riboti informacijos ir žinių įsisavinimą, riboti galimybes siekti kokybiško išsilavinimo ir profesinio tobulėjimo [40]. Todėl yra išskirtinai svarbu laiku diagnozuoti nistagmo pasireiškimą, tuo pačiu ir imtis visų įmanomų priemonių stabdant jo neigiamą išraišką ir galimas kitas jo poveikio  neigiamas pasekmes. Ypatingai svarbu laiku diagnozuoti ir imtis reikiamų priemonių šalinant nistagmo poveikį yra vaikams, vertinant tai, kad šis negalavimas neigiamai veikia ne tik į regėjimo funkcijų kokybę, bet ir silpnina kognityvinius gebėjimus, žinių ir informacijos įsisavinimą, ypač gaunamų vizualinėje formoje, riboja galimybes aktyviai sportuoti tam tikrose sporto šakose. Nistagmas gali neigiamai veikti ir į bendrą fizinio bei emocinio vaikų brendimo kokybę visumoje, kas atitinkamai gali turėti neigiamas pasekmes ir tolimesniame vaikų, vėliau jau suaugusiųjų, gyvenime.

Nistagmas gali turėti patologinę (įgimtą) ir fiziologinę (įgyjamą) prigimtį, o taip pat gali pasireikšti ir  laikinos išraiškos pagrindu [23,31,41,42,43,44]. Patologinė išraiška siejama su genetiniais poveikiais ir nukrypimais, pavedimomis ligomis, iššaukiančiomis nistagmo pasireiškimą, albinizmu, centrinių ir atskirų smegenų  funkcijų problemomis, su daline ar pilna regos nervo atrofija, žinomą kaip Lėberio optinė neuropatija [18,45]. Patologinė  nistagmo forma taip pat  gali būti iššaukta ir akių vystymosi defektų, regėjimo funkcijų veikimo pažeidimų bei kitų priežasčių, kurios deja, dar ne visos yra žinomos medicinos mokslui ir specialistams. Fiziologinės prigimties nistagmas gali pasireikšti vaikams praėjus šešiems mėnesiams po gimimo, o taip pat ir visose kitose žmonių amžiaus grupėse, pradedant ankstyvosios vaikystės laikotarpyje ir apimant visas suaugusiųjų amžiaus grupes.   Tyrimai rodo, kad fiziologinio pobūdžio nistagmas  gali atsirasti dėl labai daug ir įvairių priežasčių.  Tai gali būti reakcijos pasekmė į tam tikrus vaistus, dėl galvos ir akių sužalojimų ar traumų, galvos smegenų susirgimų poveikio, iššaukiamas vestibuliarinio aparato (sistemos) problemų, dėl  neurologinių centrinės nervų sistemos ir medžiagų apykaitos sutrikimų, dėl Menjero ligos, susijusios su vidinės ausies susirgimais, kuri turi “sukamojo” svaigimo išraišką, o taip  pat ir dėl įvairių kitų ligų poveikio, tokių kaip insultas, encefalitas, išsėtinė sklerozė bei dėl kitų faktorių poveikio,  iššaukiančių nistagmo negalavimą [23,46,47,48,49,50]. Fiziologinės prigimties nistagmo išraišką suaugusiųjų tarpe, kaip rodo tyrimai, didesne dalimi iššaukia ligos, neišvengiamai su amžiumi pasireiškiančios žmogaus kūne. Ir tai natūralu, vertinant žmogaus organizmo atsparumo ligoms mažėjimą dėl senėjimo ir jo pasekmių pasireiškimo. Fiziologinės išraiškos nistagmą gali iššaukti ir  žalingi įpročiai, visų pirma tai alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas. Vaikų atveju fiziologinis nistagmas daugiau siejamas su traumų ir vartojamų vaistų poveikiu. Atskirais atvejais nistagmo pasireiškimas vaikams siejamas ir su žvairumo negalavimu[10,10a].Todėl yra labai svarbu savalaikiai nustatyti fiziologinio pobūdžio nistagmo pasireiškimą iššaukiančias priežastis. Specialistai rekomenduoja, kad vaikams, kuriems yra diagnozuotas nistagmas, aktyvi jų sveikatos kompleksinė priežiūra turi būti vykdoma ne trumpiau, kaip iki 15 metų amžiaus, o esant būtinybei turi būti tęsiama ir toliau. Vaikams, pereinant į vyresnį amžių, nistagmo pasireiškimas gali susilpnėti, tačiau kartu gali ir suaktyvėti, veikiant nuovargiui ir stresui. Kai kurie specialistai teigia, kad atskirais atvejai nistagmas, pasireiškęs pirmaisiais vaiko  gyvenimo metais, gali išnykti jam būnant 3 – 4 metų amžiaus, o kartais ir sulaukus 8 metų amžiaus [28].

Tikslių ir vieningai apjungtų statistinių duomenų apie nistagmo pasireiškimą ir paplitimą nėra, nors kai kurios šalys tokius duomenis ir pateikia. Tačiau, kaip rodo palyginamoji analizė, jie atskirose šalyse, matomai dėl duomenų analizės ir pateikimo metodikų skirtumų, ženkliai skiriasi.  Kartu galima daryti prielaidą, kad tam turi įtakos ir šio negalavimo pasireiškimo formų gausa, atskirų jo išraiškų nustatymo sudėtingumas ir jo pasireiškimo priežasčių objektyvaus vertinimo subtilybės, naudojamų diagnozavimo metodikų skirtumai, o taip pat galbūt ir tokių duomenų detalus neskelbimas. Kai kurie specialistai teigia, kad gimsta maždaug vienas iš 5 000  kūdikių su nistagmo simptomų pasireiškimais, kurie gali turėti įvairias išraiškas, apimančias įgimtas bei vėliau įgyjamas fiziologiniu pagrindu, o taip pat ir laikinai pasireiškiančias formas [10]. Kiti specialistai teigia, kad nistagmas Europos šalyse pasireiškia tik vienam žmogui iš 1000 [51].  Teigiama, kad pvz., Didžiojoje Britanijoje nistagmas, vienoje ar kitoje formoje, kaip parodė atlikti tyrimai, visumoje  pasireiškia 24 atvejais 10 000  žmonių [51,52]. 18 metų ar jaunesnio amžiaus grupėje nistagmo pasireiškimas yra 16,6 atvejų iš 10 000 žmonių [53]. Kartu teigiama, kad nistagmo pasireiškimas yra labiau paplitęs baltųjų žmonių tarpe, nei Indijos, Pakistano, kitų Azijos šalių gyventojų tarpe [34]. Išsamius nistagmo pasireiškimo tyrimo rezultatus 2020 metai yra paskelbęs Didžiosios Britanijos Šefildo universitetas [20]. Vokietijoje 2019 metais buvo užregistruota 1000 nistagmo atvejų [37]. 2020 metais jau fiksuoti 1123 atvejai, o  2023 metai prognozuojama, kad gali pasireikšti 1149 atvejai [55]. Lietuvoje nistagmo atvejų, kuris yra klasifikuojamas „H55 Nistagmas ir kiti netaisyklingi akies judesiai“ kodu, Higienos instituto sveikatos informacijos centro sveikatos statistikos specialistų duomenimis, 2022 metais buvo užfiksuota 679, tačiau detaliau nekonkretizuojant galimas nistagmo išraiškas [56,57]. Todėl, vertinant pateikiamus statistinius duomenis apie nistagmo pasireiškimą atskirose šalyse, visgi konkretizuotai ir vieningai daryti tiesioginių palyginimų negalima. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje nistagmas pasireiškia 24 atvejais 10 000  žmonių [51,52], tuo tarpu Vokietijoje, vertinant galimų 2023 m. pasireiškimo atvejų 1149 ir šios šalies gyventojų skaičių, kuris yra artimas 84 mln., nistagmas 2023 metais gali pasireikšti tik apie 0,14  atvejų 10 000 gyventojų. Lietuvoje, 2022 metais, vertinant fiksuotus 679 atvejus ir bendrą gyventojų skaičių, kuris 2022 m pabaigoje buvo apie 2,8 mln. žmonių, nistagmas pasireiškė apie 2,4 atvejų 10 000 gyventojų. Didž. Britanijoje fiksuojami nistagmo atvejai pateikiami labiau konkretizuotai ir  apima ne tik įvairias jo pasireiškimo formas, bet ir priežastis. Dažniausios nistagmo formos buvo neurologinis nistagmas – 6,8 iš 10 000 gyventojų [54], nistagmas, susijęs su silpnu regėjimu, pavyzdžiui, su įgimta katarakta reiškėsi 4,2 iš 10 000 gyventojų, su achromatopsija, kuri yra susijusi su  spalvų jutimo sutrikimu –  3,4 iš 10 000 gyventojų [53]. Kartu būtina vertinti ir tai, kad į statistinius nistagmo fiksavimo duomenis gali būti įtraukiami ir laikini jo pasireiškimo atvejai. Kaip rodo tyrimai fiziologinės išraiškos nistagmo simptomai tam tikrais atvejais jis laikinai gali pasireikšti ir pas sveikus žmones, kaip reakcija į tam tikrus poveikius arba dėl galvos padėties kitimo judesių. Tokius simptomus gali iššaukti temperatūriniai poveikiai arba vestibuliarinio aparato (sistemos) aktyvi stimuliacija, pvz., daugkartinis kūno sukimasis karuselėse [37]. Ši išraiška gali pasireikšti važiuojant traukiniu ir žiūrint pro langą. Greitas matomų artimųjų vaizdų kitimas priverčia akis šokinėti, siekiant fiksuoti tuos matomus vaizdus, kas tarytum išreiškia tikrųjų nistagmo  požymių pasireiškimą [23]. Laikinus nistagmo požymius gali išreikšti ir kiti veiksniai – tokie kaip narkotinių medžiagų   vartojimas, to pasekoje pažeidžiamas pusiausvyros pojūtis, o taip pat nikotinas, šviesos blyksnis prieš vieną akį [55]. Vertinant tai, supratimas, jog yra trys nistagmo išraiškos grupės (įgimtas, įgytas ir laikinas), yra labai svarbus dalykas diagnozavimo procesui ir jo kokybiškumui bei tikslumui, o taip pat  nustatant ir parenkant būtinas bei efektyvias priemones gydant patį nistagmą ar mažinant jo pasireiškimą, o taip pat ir šalinant ar mažinant jį sukeliančias priežastis,  tuo pačiu sprendžiant ir kitas galimas problemas, iššaukiamas šio negalavimo,  ypatingai susijusias su regėjimo problemomis.

Nistagmo negalavimą turinčių žmonių regėjimo ypatumai

Be nevalingų akių judesių, nistagmo negalavimas, visų pirma tiesiogiai siejamas su regėjimo funkcijų ir regėjimo aštrumo problemomis bei jų sprendimų paieška. Tyrimai parodė, kad šios regėjimo problemos pas vaikus ir suaugusius skiriasi. Vaikai, kuriems pasireiškia nistagmas, paprastai mato aplinką ir joje esančius objektus panašiai kaip ir kiti vaikai, tačiau šiek tiek neryškiai (4 pav.) [34,58].

4 pav. Neryškaus vaizdo matymo dėl nistagmo poveikio,  pavyzdys [34].

Tai susiję su akių žvilgsnio tikslinės ir stabilios koncentracijos išlaikymo nebuvimu į konkretų stebimą objektą, tuo pačiu ir dėl bendrųjų regėjimo funkcijų – regėjimo aštrumo sutrikimo. Bet daugelio tėvų ir globėjų nuostabai,  nistagmo atveju aplinka ir joje esantys objektai vaikams iš tikrųjų neatrodo judantys ar šokinėjantys, vertinant nevalingus akių judesius. Tačiau, kaip rodo tyrimai, suaugę žmonės, turintys fiziologinį nistagmą, dažnai praneša apie matomų objektų nenatūralų judėjimą ar drebėjimą (5 pav.), kas gali iššaukti ir oscilopsijos pasireiškimą, kurią kitais atvejais dažniausiai iššaukia kiti nervų sistemos, kontroliuojančios akių judesius ir pusiausvyrą, sutrikimai [39,59].

5 pav. Matomų objektų nenatūralaus judėjimo ar drebėjimo dėl nistagmo poveikio,  pavyzdys [39].

Nistagmo pagrindu dėl pasikartojančių nevaldomų akių judesių, gali būti neįmanoma išlaikyti fiksuoto akių žvilgsnio ir sutelkti dėmesį į žiūrimus objektus. Akių judesiai dėl nistagmo gali būti panašūs į žmogaus, bandančio sutelkti dėmesį į artimus objektus, juos stebint pro greitai judančio traukinio langus. Žmonės, turintys nistagmo negalavimą, dažnai galvą laiko nenatūralioje pozoje, nesąmoningai pakreipia arba pasuka galvą, kad rastų taip vadinamą „nulinę padėtį“ arba „nulinį tašką“, kurio pozicijoje nevalingi akių judesiai yra mažiausiai intensyvūs ir veikiantys stabilų regėjimą arba šie judesiai toje pozicijoje gali ir visiškai nesireikšti [2,15,58]. Deja, kaip teigia specialistai, atskirais atvejais tokia ilgai naudojama galvos pozicija gali iššaukti ir tortikolį – kreivakaklystę (lotyn. tortus – pakrypęs, collum – kaklas), pasireiškiančią kaip kaklo raumens, dažniausiai galvos sukamojo, lėtiniu sutrumpėjimu [60,61]. Bet kartu tyrimai rodo,  kad jeigu vaikai, kuriems nustatytas nistagmo negalavimas  kraipo  galvą, siekdami surasti savo „nulinį tašką”, tai yra teigiamas dalykas. Pvz. esant vertikaliam nistagmui vaikai gali priimti galvos poziciją, ją nuleisdami žemyn ir žiūrėti keldami akis link kaktos, naudodami metodą – „žiūrėjimą per kaktą“. Tai reiškia, kad jie intuityviai ir savo pačių patirties pagrindu nustatė būdą, kaip ir kokią priimtiniausią galvos ir akių poziciją jie turi naudoti, leidžiančią jiems matyti geriausiai. Todėl vaikai, kuriems reiškiasi nistagmo negalavimas, neturėtų būti skatinami ar verčiami galvą laikyti visuotinai priimtoje pozicijoje

Nistagmo diagnozavimas, gydymas ir  jo neigiamo poveikio mažinimas

      Visų pirma, prieš imantis gydymo veiksmų, siekiant pašalinti nistagmo negalavimus ir jo iššaukiamas kitas neigiamas pasekmes, ypač galimai susijusias su regėjimo funkcijų problemomis, būtina atlikti išsamius ir tikslinius tyrimus. Nistagmo diagnozavimas yra ir  gali būti gana ilgas procesas, reikalaujantis daugybės įvairių medicininių tyrimų [2,30,41]. Nistagmo diagnozavimo pagrindu vertinami sekantys svarbūs dalykai. Pradžioje būtina nustatyti kokios prigimties yra nistagmas – patologinės, kaip įgimtas, ar fiziologinės, kaip įgytas, kartu siekiant nustatyti šios išraiškos konkretumą – ar ji yra ilgalaikio pobūdžio, iššaukta konkrečių ligų bei kitų veiksnių, ar ji yra tik trumpalaikio laikinojo pobūdžio. Kompleksinės diagnostikos pagrindu nistagmo, jį sukeliančių priežasčių ir jo neigiamo poveikio pasekmių nustatymui, yra naudojami specialūs tyrimo metodai, apimantys specialių testų taikymą ir specialios diagnostinės įrangos  bei kitų priemonių naudojimą. Nistagmo, jį sukeliančių priežasčių ir jo pagrindu pasireškiančių neigiamų pasekmių nustatymas vykdomas naudojant  oftalmoskopą ir nistagmografinį aparatą, kompiuterinę tomografiją (KT) ir magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), elektronistagmografiją [30,37,38,49,62]. Vokietijoje, nevalingų akių judesių, kuriuos iššaukia nistagmas, nustatymui aktyviai naudojami  akiniai su specialiomis linzėmis – Frencelio akiniai (vok. Frenzelbrille) (6 pav.). Šių akinių pagalba, izoliuotai nuo išorinio poveikio yra vertinama ir nustatoma tiksli nevalingo akių judėjimo išraiška [37,49,55].

6 pav. Frencelio akiniai [55]

Taip pat, kompleksinės diagnostikos pagrindu,  yra svarbu nustatyti ne tik kaip reiškiasi nistagmas, nustatant jo priežastis, galimas išraiškas, nevalingų akių judesių pasireiškimus, bet kartu vertinti ir regėjimo funkcijų sutrikimus [2]. Kartu specialistai tyrimų metu rekomenduoja ne tik vertinti pačio nistagmo pasireiškimą, jį sukeliančias priežastis bei jo sukeliamus regėjimo funkcijų sutrikimus, bet ir vertinti problemas, susijusias su galimais psichologiniais, dėmesingumo ugdymo ir kitais sutrikimais, kas yra išskirtinai aktualu vaikų atveju.   Taip pat, tyrimų metu būtina vertinti ir galimas socialines bei psichologines problemas, mažinant netinkamą savęs vertinimą ir priėmimą, savęs ir savo gebėjimų lygio vertinimą, ypač kas yra aktualu suaugusiųjų amžiuje. Siekiant išsiaiškinti tikrąsias nistagmo pasireiškimo priežastis vaikams, kuriems nistagmas pasireiškia po gimimo, kaip galimai įgimtas, visų pirma būtina atlikti genetinius tyrimus, siekiant nustatyti galimai paveldimų ligų poveikio  pasireiškimą. Kitose vaikų amžiaus grupėse, o taip pat ir suaugusiųjų visose amžiaus grupėse, nistagmui pasireiškus fiziologiniu (įgytu) pagrindu, būtina atlikti  šį negalavimą iššaukiančių galimų ligų diagnostiką, o taip pat siekti nustatyti ir kitas priežastis, kurios gali iššaukti nistagmo pasireiškimą. Analizė rodo, kad vieningo požiūrio ir vieningų sprendimų gydant nistagmą ir kaip reikia šalinti jį sukeliančias priežastis bei mažinti ar visiškai eliminuoti jo sukeliamas ir iššaukiamas pasekmes, visgi kol kas nėra. Ir tai yra suprantama, vertinant nistagmo galimų įvairių skirtingų išraiškų buvimą, jį iššaukiančių daugybę priežasčių, ir ne visuomet reikiamai aiškių pasireiškimą, skirtingas diagnozavimo metodikas, o taip pat vertinant ir atskirų šalių sukauptą bei turimą skirtingą patirtį ir požiūrį šioje srityje. Be to, būtina vertinti ir išskirtinai didelį spektrą antrinių simptomų, kuriuos iššaukia nistagmas bei jį sukeliančios priežastys, o taip pat ir jų gausą. Kaip rodo tyrimai ir patirtis, problematiškas gydymas yra įgimto nistagmo. Šios išraiškos nistagmo, kaip pripažįsta šio negalavimo gydymo specialistai, gydymas yra sudėtingas ir dažniausiai siejamas su chirurginiais bei medikamentų naudojimo  metodais [35]. Teigiama, kad chirurginiu  būdu galima išgydyti net 50 %  įgimto nistagmo atvejų [28, 55]. Įgimto nistagmo gydymo problematiškumą lemia ir tai, kad jis jau turi genetinio pobūdžio priežastį, kuri faktiškai jau būna užkoduota formuojantis vaiko gyvybei. Kol kas nustatyti ir tikslingai daryti įtaką, siekiant išvengti šio negalavimo dar negimus vaikui, galimybių  dar nėra. Bet matomai  teigiamas įgimto nistagmo gydymas jau po gimimo, be chirurginio ir medikamentinio gydymo metodų taikymo, anksčiau ar vėliau turėtų būti vykdomas ir kitais būdais, visų pirma genų terapijos pagrindu. Tokia viltį teikia sėkmingi Kembridžo, Pitsburgo universitetų ir Paryžiaus akių instituto bendrai atlikti bandymai gydant Lėberio optinę neuropatiją, kuri atskirais atvejais, yra siejama ir su nistagmo pasireiškimu [63].

Fiziologinės prigimties atveju, visų pirma, yra labai svarbu nustatyti nistagmo pasireiškimo galimas  priežastis, nustatant galimas ligas ar kitas priežastis, kurios būtent iššaukia nistagmo pasireiškimą, tuo sudarant tinkamas galimybes imtis reikiamų priemonių šių priežasčių šalinimui, o taip pat sudarant galimybes  mažinti ar šalinti ir pačio nistagmo pasireiškimą. Taigi, ir patologinės (įgimtos), ir fiziologinės (įgyjamos) prigimties atveju, tolimesnių veiksmų ir gydymo, siekiant mažinti neigiamą nistagmo poveikį ar visiškai jį šalinant, kartu šalinant ar mažinant jo neigiamas pasekmes, galima tik nustačius tikslias priežastis, sukeliančias nistagmą. Nors dauguma specialistų teigia, kad nistagmo ir jo pasekmių  gydymas yra problematiškas procesas, tačiau nepaisant to, kaip rodo naujausi tyrimai,  tai negali būti priimtina visais atvejais, kaip negydomas ar nekoreguojamas dalykas, ypač jo pasekmių, tuo labiau esant fiziologinės išraiškos nistagmui, t.t ir turinčiam laikiną pobūdį [64,65,66].  Ypatingai svarbu operatyviai pradėti aktyvų nistagmo bei jo pasekmių gydymą ir taikyti tikslines priemones  vaikams, vertinant tai, kad jų bręstantis organizmas turi geresnes ir aktyvesnes keitimosi, prisitaikymo ir atsistatymo galimybes, nei suaugusiame amžiuje [67]. Vaikai jau būdami vyresni nei trijų – keturių savaičių  turi pradėti fokusuoti žvilgsnį į jam matomus daiktus. Nesant tokios reakcijos, o kartu dar pastebėjus ir nevalingus akių judesius,  tėvai turi nedelsiant kreiptis į oftalmologijos ir neuropatologijos  specialistus, siekiant nustatyti tikslią diagnozę ir šį negalavimą sukeliančias priežastis, visų pirma vertinant ar tai nėra įgimtas nistagmas [68]. Kaip rodo analizė vertinant tai, kad viena iš nistagmo pasireiškimo neigiamų pasekmių yra regėjimo funkcijų sutrikimai ir pažeidimai, nustačius nistagmo negalavimą, kartu su veiksmais, siekiant mažinti pačio nistagmo pasireiškimą ir šalinti jį sukeliančias priežastis, nedelsiant būtina taikyti ir tikslines priemonės, siekiant spręsti regėjimo problemas. Kaip rodo analizė, šių problemų sprendimo pagrindinės pirminės priemonės yra akinai ir kontaktiniai lęšiai [40,64,69]. Nors akiniai ir kontaktiniai lęšiai tiesiogiai  ir neįtakoja pačio nistagmo pasireiškimo mažinimą, bet jie gali palaikyti ir pagerinti regėjimą, tokiu būdu padėti žmonėms  geriau matyti. Tačiau visuomet būtina vertinti kas  priimtiniau nistagmo atveju – akiniai ar kontaktiniai lęšiai. Ir vieni, ir kiti turi tam tikrus privalumus, bet ir naudojimo trūkumus. Kontaktiniai lęšiai, vertinant tai, kad jie juda kartu su akimis, leidžia geriau matyti, nei naudojant akinius [69a]. Visgi lęšius rekomenduojama naudoti tik vyresnio amžiaus vaikams ir suaugusiems asmenims, vertinant lęšių priežiūros specifinių reikalavimų užtikrinimo didesnį patikimumą, nei mažų vaikų atveju  ir tai tik esant optokinetinei nistagmo išraiškai. Esant vestibuliarinei nistagmo išraiškai kontaktiniai lęšiai nerekomenduojami, vertinant tai, kad šiuo atveju akių grįžimas į pradinę padėtį, vyksta staigių judesių pagrindu, kas gali paslinkti ir pačius lęšius iš jų privalomos tikslios padėties. Vaikams, ypač mažiems, rekomenduojami akiniai, vertinant jų lengvesnį naudojimą ir priežiūrą, lyginant su kontaktiniais lęšiais.  Esant padidintam jautrumui šviesos poveikiui rekomenduojama naudoti fotochrominius akinių lęšius [70]. Galutinį sprendimą, parenkant kas geriausiai yra tinkama –  akiniai ar kontaktiniai lęšiai kiekvienu konkrečiu nistagmo pasireiškimo pagrindu, turi priimti tik oftalmologijos specialistai [2,64,68]. Šiuo metu ir Lietuvoje yra sudarytos reikiamos akinių ir kontaktinių lęšių parinkimo bei pritaikymo galimybės.

Kitos nistagmo  neigiamų pasekmių mažinimo ir šalinimo galimybės

Nepaisant to, kad chirurginis ir medikamentinis nistagmo gydymas ankstesniais laikais daugelyje metų buvo rekomenduojamas kaip pagrindinė priemonė, visgi galima teigti, kad jau susiformavo ir kitų netradicinių bei neinvazinių gydymo ir sveikatingumo palaikymo priemonių taikymo efektyvi patirtis, siekiant mažinti nistagmo pasireiškimo neigiamą poveikį ir pasekmes, visų pirma siekiant palaikyti ir gerinti regėjimo funkcijų veikimą, kartu sprendžiant ir kitas problemas, susijusias su geros savijautos užtikrinimu, gebėjimu reikiamai adaptuotis socialinėse, mokymosi ir vykdomų veiklų aplinkose [64]. Ypač tai reiškiasi esant  fiziologinės (įgytos) prigimties nistagmui. Tokiais netradiciniais gydymo metodais siekiama ne tik palaikyti reikiamą regėjimo aštrumą, bet ir  sudaryti maksimaliai garantuotas  sąlygas, ypač vaikams normaliai vystytis, augti, mokytis ir džiaugtis visai gyvenimo ir vaikystės teikiamai malonumais, o taip pat padėti ir suaugusiems pilnavertiškai gyventi, mokytis, vykdyti pasirinką veiklą, padėti spręsti psichologines ir socialines problemas, kurias iššaukia nistagmo negalavimas. Tai holistinis požiūris pagrįstas ne tik lokaliai orientuojantis į  konkrečių kūno organų (nistagmo atveju regėjimo) ir jų negalavimo bei jį sukeliančių priežasčių mažinimą ir šalinimą,  bet šį procesą vykdant viso žmogaus kūno ir jį sudarančių bei išreiškiančių visų organų ir jo sudėtinių dalių išraiškos, kompleksinio pasireiškimo ir funkcionavimo, pagrindu. Tuo siekiama visų žmogaus kūno organų ir jo sudėtinių dalių išraiškos efektyvaus ir subalansuoto veikimo suderinamumo, taip sudarant geresnį bei efektyvesnį  reikiamą poveikį ir į konkretų nistagmo negalavimą bei jo neigiamas pasekmes [71]. Dabartiniu metu netradicinių ir neinvazinių metodų, būdų bei priemonių,  taikomų mažinti nistagmo negalavimo ir jo neigiamų pasekmių, visų pirma gerinant regėjimo funkcijas,  yra daug. Sąlyginai juos galima suskirstyti į sekančias grupes:

1.Tai aparatinis akių ir regėjimo treniravimas, naudojant specialią įrangą, pagrįstą šiuolaikinių kompiuterinio, šviesos terapijos, lazerinio, psichologinio poveikio ir kitų neinvazinių technologijų taikymu [67,72,73,74,75,76,77].

  1. Regėjimo terapija, apimanti ir ortoptikos (Geiser – orthoptical) metodus, kuri Vokietijoje aktyvai naudojama jau nuo 1991 m., o taip pat ir kitus akių bei regėjimo funkcijų treniravimo metodus, juos tikslingai derinant su fizioterapijos ir kineziterapijos priemonėmis. Regos terapijos tikslas – optimizuoti visą regėjimo sistemą, įskaitant akis ir smegenų sritis, kurios kontroliuoja regėjimą, regos suvokimą ir kitas su regėjimu susijusias funkcijas. Ortoptikos tikslas yra akių valdymo raumenų treniravimas ir atstatymas, akių stabilizavimas [65,66,78,79,80,81,82,83,84,85].
  2. Regėjimo terapija, ją tikslingai derinant su atgaliniu biologiniu ryšiu, pasireiškiančiu žmogaus organizme fiziologiniu, biomechaniniu ir psichofiziologiniu pagrindu [10a,65,86].
  3.   Kiti netradiciniai bendro ir tikslinio sveikatingumo palaikymo metodai, pagrįsti joga, Tai chi metodo taikymu [64,87,88,89,90].
  4. Šiuos visus metodus ir priemones tikslingai derinant ir jas taikant kompleksiškai.

Detaliau apie šiuos netradicinius ir neinvazinius nistagmo, jį iššaukiančių priežasčių bei neigiamo poveikio ir pasekmių  mažinimo bei šalinimo metodus, būdus ir priemones bus pateikiama šio straipsnio antrojoje dalyje „Netradiciniai  metodai, būdai ir priemones mažinant ir šalinant nistagmo neigiamas pasekmes“.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad nistagmo negalavimas yra aktuali sveikatos problema ir  susijusi ne tik su akių ir regėjimo funkcijų problemomis, bet ir su socialinio bendravimo, savivertės išraiškos, psichologinėmis, žinių siekimo, atskirų veiklų vykdymo ir kitomis problemomis. Nistagmo ir jo problemų sprendimas ypatingai yra aktualus vaikams, vertinant tai, kad šio negalavimo iššauktos problemos gali ne tik neigiamai veikti  į jų regėjimo funkcijų kokybę, bet gali daryti  neigiamą poveikį, su nepriimtinomis pasekmėmis ir  į vaikų raidą visumoje įvairiais aspektais, apimant mokymosi kokybę, ribotas galimybes sportuoti atskirose sporto šakose,  dalyvauti tam tikrose veiklose, aktyviai ir reikiamai ruoštis ateities gyvenimui ir veiklai. Atlikta nistagmo, jo pasireiškimo formų ir priežasčių, o taip pat jo neigiamų pasekmių mažinimo ir šalinimo galimybių išsami analizė rodo, kad dabartiniu metu visgi jau yra ženkliai pasikeitusi ir  išsiplėtusi šio negalavimo ir jo priežasčių pasireiškimo samprata, o taip pat ženkliai yra prasiplėtusios ir  šio negalavimo diagnozavimo galimybės, operatyvumo ir  tikslumo prasme. Tuo pačiu, kaip rodo analizė, kartu ženkliai padidėjo ir  išsiplėtė  kokybinės bei kiekybinės galimybės mažinant ir šalinant nistagmo  neigiamas pasekmes, kas yra labai svarbi parama turintiems šį negalavimą. Vertinant šiuos pokyčius, o taip pat nistagmo pasireiškimą ir paplitimą bei jo pasekmių galimus neigiamus poveikius žmonėms,  galima teigti, kad  ir toliau yra ieškoma naujų galimybių mažinant ir šalinant  šio negalavimo neigiamas pasekmes, tobulinant jau žinomus ir taikomus metodus, o taip pat kuriant ir naujus.

                                                                         Literatūra

  1. https://angeloakys.lt/padekime-savo-akims-ir-regejimui-intensyviai-naudojantis-ekranais/
  2. https://www.aoa.org/healthy-eyes/caring-for-your-eyes/eye-exams?sso=y

3.https://emedicina.lt/2020/09/29/regejimo-sutrikimu-ir-aklumo-tendencijos-pasaulyje-ir-lietuvoje/

  1. https://www.optikospasaulis.lt/akiu-prieziuros-specialistai-2

5.https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000156451/sveikata-akiu-ligos-uzklumpa-vis-jaunesnius-taciau-medikai-puiku-regejima-gali-sugrazinti-ne-visiems-to-pageidaujantiems

  1. https://www.medcentras.lt/paslaugos-ir-kainos/akiu-gydymas/sausu-akiu-sindromas/
  2. https://lsveikata.lt/aktualijos/zmones-ateityje-ar-akinius-nesios-kone-kiekvienas-15690
  3. https://www.fielmann.lt/regos-sutrikimai
  4. https://blogas.visionexpress.lt/akiu-ligos/astigmatizmas/
  5. https://www.allaboutvision.com/conditions/nystagmus-infants/

10a. https://www.allaboutvision.com/en-gb/conditions/nystagmus/

  1. https://healthkura.com/shaking-shifting-eyes-nystagmus/
  2. https://www.allaboutvision.com/conditions/eye-movement-disorders/
  3. https://nystagmusnetwork.org/information/nystagmus/
  4. https://vista.ch/einblick/was-tun-gegen-augenzittern/
  5. https://retina.ch/netzhauterkrankungen/nystagmus/
  6. https://nystagmusnetzwerk.de/aktionen/wackelige-woche-alle-nystagmus-fakten/
  7. https://www.mooci.org/orthopaedie/nystagmus-augenzittern/
  8. https://www.akiugydytojai.lt/nistagmas/
  9. https://www.augencenter-selde.ch/augenzittern-nystagmus/
  10. https://core.ac.uk/download/pdf/286316772.pdf
  11. https://flexikon.doccheck.com/de/Nystagmus
  12. https://healthkura.com/shaking-shifting-eyes-nystagmus/
  13. https://www.zodynas.lt/tarptautinis-zodziu-zodynas/N/nistagmas
  14. https://vista.ch/einblick/was-tun-gegen-augenzittern/
  15. https://nystagmusnetwork.org/nystagmus-awareness-day/
  16. https://nystagmusnetwork.org/
  17. https://www.sheffield.ac.uk/health-sciences/our-research/themes/eye-movement/
  18. https://nystagmusnetzwerk.de/verein/
  19. https://www.medixdz.com/cours/nystagmus-neurologie-suite.php
  20. https://www.allaboutvision.com/conditions/nystagmus-types/
  21. https://www.aao.org/eye-health/diseases/what-is-nystagmus
  22. https://icrcat.com/fr/le-nystagmus/

32.https://i2.wp.com/migdal-eye-center.com/wp-content/uploads/2020/04/%D0%92%D0%B8%D0%B4%D1%8B-%D0%BD%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B0%D0%B3%D0%BC%D0%B0.jpg?w=604&ssl=1

  1. https://www.visiobud.com/2021/10/05/nistagm-chto-eto-simptomy-i-priznaki-nistagma/
  2. https://www.allaboutvision.com/conditions/nystagmus-symptoms/
  3. https://www.medixdz.com/cours/nystagmus-neurologie-suite.php

36.https://www.msdmanuals.com/de/profi/hals-nasen-ohren-krankheiten/innenohrst%C3%B6rungen/nystagmus

  1. https://www.lifeline.de/augen-sehkraft/nystagmus-id186172.html#definition
  2. https://lirema.lt/akiu-ligos/nistagmas/
  3. https://www.allaboutvision.com/conditions/eye-movement-disorders/oscillopsia/

39a. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/22064-nystagmus

  1. https://www.allaboutvision.com/de/augengesundheit/nystagmus-augenzittern/
  2. https://nystagmusnetwork.org/information/nystagmus/

42.https://www.ukaachen.de/kliniken-institute/klinik-fuer-augenheilkunde/fuer-patienten/erkrankungen-und-therapien/augenzittern-nystagmus/

  1. https://www.opticalexpress.de/augengesundheit/augenerkrankungen/nystagmus
  2. https://areaoftalmologica.com/de/Ophthalmologie-P%C3%A4diatrie/Nistagmo-Nistagmus/
  3. https://lsmu.lt/cris/bitstream/20.500.12512/107160/1/LMBMD%2005.09.pdf
  4. https://www.leading-medicine-guide.com/de/erkrankungen/augen/nystagmus#topics
  5. https://www.manosveikata.lt/ligos/menjero-liga/,

48.https://lsmu.lt/cris/bitstream/20.500.12512/13152/2/Issetines%20sklerozes%20klinikiniai%20simptomai.pdf

  1. https://flexikon.doccheck.com/de/Nystagmus

50.https://www.msdmanuals.com/de/profi/hals-nasen-ohren-krankheiten/innenohrst%C3%B6rungen/meni%C3%A8re-krankheit

  1. https://nystagmusnetzwerk.de/aktionen/wackelige-woche-alle-nystagmus-fakten/
  2. https://www.optimax.co.uk/blog/what-is-nystagmus/
  3. https://iovs.arvojournals.org/article.aspx?articleid=2164820

54.https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19458336/

  1. https://www.leading-medicine-guide.com/de/erkrankungen/augen/nystagmus#topics

55a.https://www.researchgate.net/publication/315060940_Nystagmus_Klinische_Charakteristika_therapeutische_Optionen

  1. https://tlk-kodai.lt/H55-H59.html
  2. https://www.hi.lt/sveikatos-statistika.html
  3. https://aapos.org/glossary/nystagmus

59.https://lt.centrumdlamamy.com/articles/condition-specific-clinical/oscillopsia-causes-symptoms-and-treatment.html

  1. https://entokey.com/torticollis-nystagmus-and-incomitant-strabismus/
  2. http://www.fizioklinika.lt/tortikolis-kreivakaklyste/
  3. https://www.augenzentrumanderleine.de/augenlexikon/augenzittern-nystagmus/

63.https://www.cam.ac.uk/research/news/gene-therapy-injection-in-one-eye-surprises-scientists-by-improving-vision-in-both

  1. https://nystagmusnetwork.org/information/treatment/
  2. https://www.allaboutvision.com/parents/vision_therapy.htm
  3. https://www.aktiv-mit-ms.de/leben/artikel/training-und-tipps-fuer-die-augen/
  4. http://babyluck-clinic.com/ru/lechenie-nistagma.html
  5. https://www.allaboutvision.com/ru/ukhod-za-glazami/roditeli/razvitiye-zreniya-mladenetsa/

69.https://lt.centrumdlamamy.com/articles/condition-specific-clinical/oscillopsia-causes-symptoms-and-treatment.html

69a. https://www.allaboutvision.com/ru/glaznye-zabolevaniya/nistagm/

70. https://www.allaboutvision.com/conditions/nystagmus.htm

71.https://www.bodylogic.lt/kineziterapija-gydymas-kineziterapeutas/holistika-holistine-terapija-holistikos-medicina/ 72.https://www.ailas.com.ua/novosti/publikacii_specialistov/burdyga_elena_nikolaevna_publikacii/chto-nado-znat-roditeljam-ob-apparatnom-lechenii-hlaz-u-

  1. https://mcoptica.com/apparatnoe-lechenie-zreniya/
  2. https://happylook.ru/uslugi/ortoptica/
  3. https://www.blickcheck.de/auge/augenpflege-und-training/augentraining/mit-rasterbrille/
  4. https://www.blickcheck.de/auge/augenpflege-und-training/augentraining/bei-fehlsichtigkeit/
  5. https://www.bernell.com/product/JLEPV2/Saccadic_Training
  6. https://www.isoversiometer.com/augenmuskel-training/
  7. Dr.Meir Schnneider. Rega visam gyvenimui. BALTO leidybos namai, 2019 m.

80.https://angeloakys.lt/tradiciniai-regejima-saugancios-palaikancios-ir-gerinancios-akiu-mankstos-veiksmingi-pratimai/

  1. https://angeloakys.lt/akiu-manksta-su-paulina/

82.https://angeloakys.lt/veidrodzio-ir-ismanaus-telefono-metodas-veiksminga-regejima-sauganti-ir-gerinanti-akiu-manksta/

  1. https://angeloakys.lt/it-pagrindu-veikiantys-akiu-ir-regejimo-mankstos-pratimai/

84.https://www.medcentras.lt/straipsniai/sporto-medicina-reabilitacija-kineziterapija/kineziterapija-gydymas-judesiu-gelbstintis-ne-tik-po-traumu/

  1. https://www.kineziterapijosklinika.com/lt/kineziterapija-akims/

86.http://sportwiki.to/%D0%A2%D1%80%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%BA%D0%B0_%D1%81_%D0%B8%D1%81%D0%BF%D0%BE%D0%BB%D1%8C%D0%B7%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5%D0%BC_%D0%B1%D0%B8%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9_%D0%BE%D0%B1%D1%80%D0%B0%D1%82%D0%BD%D0%BE%D0%B9_%D1%81%D0%B2%D1%8F%D0%B7%D0%B8_(%D0%91%D0%9E%D0%A1)

  1. https://www.blickcheck.de/auge/augenpflege-und-training/augentraining/augenyoga/
  2. https://www.skimble.com/workouts/1091842–gymnastics-for-the-eyes-

89.https://empireoftransformationsld.ru/en/systems/uprazhneniya-dyhatelnoi-gimnastiki-tai-shi-kitaiskaya-gimnastika-tai-chi/

90. https://www.yogabasics.de/17752/yoga-augen-uebungen/