Aktyvus gyvenimas „ekranuose”

Regėjimo funkcija,  yra labai svarbus  žmogaus jutiminis pojūtis. Jo pagrindu mes gauname, priimame ir vertiname labai daug informacijos bendrąja ir tiksline prasme, susijusią su konkrečiomis mūsų gyvenimo ir veiklos sritimis. Tai gyvenimo ir  veiklos informacijos paieška, skaitymas ir rašymas,  mokymasis ir darbinė veikla, komunikavimas ir bendravimas, pramogos ir žaidimai ir kt. veiksmai. Šiuolaikinėse gyvenimo ir veiklos sąlygose regėjimo pagrindu, kaip teigia specialistai, žmonės gauna ir priima nuo 75  iki 95 % informacijos, atsižvelgiant į žmogaus amžių, išsilavinimą, veiklos pobūdį ir sritį, gyvenimo būdą bei kitas sąlygas.

Ypatingai regėjimo funkcijų vartojimo intensyvumas išaugo IT ir kompiuterizacijos eroje. O dabartiniu metu, veikiant Covid – 19 epidemijai, šis procesas dar labiau suaktyvėjo. Tačiau šis progresas visgi turi ir neigiamų aspektų, susijusių su regėjimo problemų atsiradimu ir jų plėtimosi.  Jas, kaip teigia specialistai, visų pirma iššaukia elektroninių informacijos pateikimo, vartojimo ir perdavimo įtaisų, tokių kaip televizoriai, monitoriai, planšetės ir ypatingai išmanūs telefonai, aktyvus, bet higienine bei ergonomine prasme neteisingas ir, atskirais atvejais, nekontroliuojamas, naudojimas. Ypač tai aktualu vaikams jų  augimo ir brendimo laikotarpyje, kuriame vyksta ne tik intensyvus regėjimo pojūčio naudojimas, bet kartu ir regėjimo funkcijų bei jų naudojimosi įpročių formavimasis. Šiuolaikiniai vaikai  su šiais elektroniniais įtaisais, o ypač pastaruoju metu su išmaniaisiais telefonais, daugelyje atvejų  susipažįsta ir net pradeda jais naudotis jau  pirmaisiais – antraisiais  gyvenimo metais.

Su išmaniuoju telefonu pradedama susipažinti labai anksti.

Ir toliau augdami vaikai yra neatskiriamai susiję su elektroninių įtaisų, vykdančių informacijos pateikimą ir vartojimą vizualinėje formoje, aktyviu naudojimu, edukaciniuose ir ugdymo procesuose bei žaidžiant kompiuterizuotus žaidimus.

Augant vaikams, naudojimasis elektroniniais informacijos gavimo ir vartojimo įtaisais, aktyvėja.

Tai nereiškia, kad  reikia uždrausti naudoti šiuos elektroninius informacijos pateikimo ir perdavimo  įtaisus. Jokiu būdu. Kaip tik reikia džiaugtis, kad šiuo metu mes turime šiuos įtaisus, vertinant jų galimybes ir neįkainuojamą naudą visose žmonių gyvenimo ir veiklos srityse. Kokie pagrindiniai  faktoriai ir sąlygos neigiamai veikia į regėjimo funkcijų kokybę? Visų pirma, tai rekomenduojamų ergonominių ir higieninių sąlygų bei rekomenduojamų reikalavimų, tokių kaip sėdėjimo padėties, apšvietimo kokybės, reikiamo atstumo tarp įtaiso ekrano ir akių, poilsio ir pertraukų rėžimo,  nesilaikymas.

Ypatingai tai aktualu mobilių elektroninių įtaisų, tokių kaip planšečių ir išmaniųjų telefonų naudojimosi atveju, vertinant tai, kad jais galima naudotis praktiškai visur – namuose, darbe, studijose, gamtoje, transporte, prekybos ir kitose žmogaus buvimo vietose. Labai dažnai šiais įtaisais  pastaruoju metu naudojamasi įvairiose transporto priemonėse, kuriose tikrai nėra garantuojamos reikiamos jų naudojimusi būtinos ergonominės ir higieninės sąlygos, leidžiančios saugoti regėjimą. Ypatingai tai reiškiasi išmaniųjų telefonų atveju, jais naudojantis judančiame transporte, ypač lengvuose automobiliuose, autobusuose ir troleibusuose.

Masinis mobiliųjų elektroninių informacijos gavimo ir vartojimo įtaisų naudojimasis visuomeniniame transporte.

Pastaruoju metu regėjimo problemos ženkliai išaugo, visų pirma moksleivių ir studentų tarpe, o taip pat  ir darbuotojų tarpe,  perėjusių į nuotolinį darbo rėžimą dėl Covid-19 epidemijos. Mokslininkai pažymi, kad tai neigiamai veikia ir į regėjimą, kas, kaip įvardija, iššaukia  karantininę trumparegystę (miopiją).

Dabartinės moksleivių nuotolinio mokymosi sąlygos.

Analizuojant  regėjimo funkcijų saugojimą ir palaikymą, būtina paliesti labai svarbų faktorių,  nors kuris ir neturi tiesioginio fizinio bei fiziologinio poveikio į regėjimą, bet apie kurį oftalmologijos  specialistai nekalba. Tai susiję su informacinio psichologinio poveikio (IPP) pasireiškimu, kuris išreiškia akivaizdų vartotojų, ypač vaikų tarpe, nevaldomos ir nekontroliuojamos naudojimosi elektroniniais įtaisais priklausomybės, sindromą.  Tai pasireiškia ne tik ignoruojant higieninius ir ergonominius reikalavimus, kaip reikia saugiai naudotis šiais įtaisais, bet ir besaikiu bei nekontroliuojamu, laiko prasme, naudojimosi šiais įtaisais. Šiuo metu tai Pasaulinės sveikatos organizacijos, o taip pat ir Lietuvos specialistų,  pripažįstama kaip neleistina ir netoleruotina priklausomybė, ją įvardijant kaip pavojingos priklausomybės ligą.

Gal jau laikas baigti?

Atskiriems individams, naudojimasis išmaniuoju telefonu yra svarbesnis dalykas nei valgymas.

Neleistiną ir netoleruotiną tokią priklausomybę demonstruoja ir tai, kai atskiri asmenys, ypač vaikai ir jauni žmonės, jau naudoja išskirtinai labai keistas  naudojimosi kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais formas, kurios ne tik labai kenkia regėjimui, bet ir neigiamai veikia į  viso kūno sveikatingumą ir normalų funkcionavimą.

      Kaip teigia specialistai, ypatingai saugoti regėjimą, tuo pačiu laikytis higieninių ir ergonominių reikalavimų, yra aktualu naudojantis išmaniaisiais telefonais. Tai susiję su šių telefonų techniniais sprendimais ir jų poveikiu į  akis bei į regėjimo funkcijas. Visų pirma, tai susiję su tuo, kad, vertinant išmaniųjų telefonų ekrano mažą dydį, vizualinės informacijos priėmimas ir naudojimas, vyksta beveik nejudinant akių ir labai mažo atstumo pagrindu. Taip pat sumažėja ir mirksėjimo tankis.  Visų pirma, tai silpnina akių valdymo raumenis, kurie, dėl tokio poveikio, palaipsniui praranda galimybes reikiamai akis perorientuoti ir fokusuoti į kitus vizualinius objektus, atsiranda „sausų akių“ sindromas, tuo iššaukiant  regėjimo blogėjimą. Norint reikiamai suprasti šią problemą, būtina  vertinti ir tai, kad akys, didžiąja savo funkcijų dalimi, yra pritaikytos  matyti vizualinę informaciją atspindžio pagrindu. Visi mus supantys objektai (gamta, pastatai, gyvūnai, įvairūs kiti daiktai, net, pvz. ir mėnulis) yra matomi  saulės ar kitų šviesos šaltinių atspindžio pagrindu. Išmaniųjų telefonų atveju, ekranų šviesa tiesiogiai ir iš labai arti neigiamai veikia akių tinklainės fotoreceptorius, kas neigiamai veikia į pačias akis, tuo pačiu ir į regėjimo funkcijas.

Specialistų teigimu, vaikai, kurie „gyvena“ ekranuose, ypač išmaniųjų telefonų atveju, gali labai greitai susidurti su dviem pagrindinėms regėjimo problemomis. Pirmoji – tai tikroji arba menamoji trumparegystė. Antroji problema – tai „sausų“ akių atsiradimas, kurį lemia mirksėjimų sumažėjimas. Paprastai mirksėjimo tankis būna 14 – 18 kartų per minutę, o žiūrint į ekraną, tik 2-3 kartai per minutę. Aišku, ši problema aktuali ir suaugusiems.

Neigiamą poveikį regėjimui turi ir ilgalaikis sėdėjimas prie ekranų. Specialistai teigia, kad jau trijų valandų laikotarpis, ypač neteisingoje padėtyje, gali iššaukti ne tik tokią problemą, kaip regėjimo pablogėjimą ir „sausų“ akių sindromą, bet ir galvos skausmą, akių paraudimą, sprando ir stuburo skausmus, o taip pat ir  bendros savijautos pablogėjimą, visų pirma psichinės sveikatos.  Ilgalaikis laiko praleidimas prie ekranų gali iššaukti ir miego sutrikimus, kas atitinkamai neigiamai veikia ne tik į fizinę, bet ir psichinę žmonių būseną. Ypatingai ši problema yra aktuali vaikų tarpe, ypač brendimo laikotarpyje.

Neteisingas sėdėjimas gali  ne tik iššaukti regėjimo pablogėjimą, bet ir kitas sveikatos problemas.

Vertinant visumoje, elektroninių informacijos pateikimo, vartojimo ir perdavimo įtaisų, tokių kaip televizoriai, monitoriai, planšetės ir ypatingai išmanūs telefonai, neigiamai įtakojančių į regėjimo funkcijų blogėjimą, tuo pačiu ir galinčių iššaukti nepageidaujamas ligas, susijusias su regėjimu, neigiamas poveikis yra siejamas su sekančiais pagrindiniais veiksniais. Tai:

– Neteisingas  ir neleistinas šių įtaisų naudojimas higienine ir ergonomine prasme.

– Mažas bendras fizinis aktyvumas.

– Nekontroliuojamas naudojimosi laikas ir akivaizdi priklausomybė, kas suaugusiųjų atvejų lemia pačių žmonių problemos nesupratimas ir iš to sekantys  tokie veiksmai, o vaikų atveju, tėvų ir globėjų šios problemos reikiamas nesupratimas,  požiūris ir veiksmai.

– Naudojamų elektroninių informacijos pateikimo, vartojimo ir perdavimo įtaisų techniniai parametrai, lemiantys vaizdo perdavimo kokybę ir poveikį į akis bei regėjimą

– Galimo pavojaus  regėjimui ir akims nesupratimas arba jo ignoravimas.

– Reikiamų higieninių ir ergonominių naudojimosi šiais įtaisais, įgūdžių neturėjimas.

– Reikiamos masinio taikymo sistemos ir metodikos, leidžiančios suformuoti vartotojams tinkamus įgūdžius, kaip reikia ir būtina saugoti regėjimą ir akis,  neturėjimas arba jos neefektyvus naudojimas.

Atskiros šalys ne tik turi  tokias sistemas ir metodikas, bet ir aktyviai jas taiko, visų pirma siekiant palaikyti geras regėjimo funkcijas vaikams.

Profilaktinių akių nuovargio mažinimo,  regėjimo palaikymo, stabilizavimo ir net gerinimo mankštos, net ir  fizinis masažas, kurį atlikti yra apmokomi net ir vaikai, aktyviai taikomi Azijos šalyse.

Kinijos moksleivių atliekama akių ir regėjimo mankšta.

Regėjimo blogėjimo problema yra labai aktuali Azijos šalyse. Kaip teigia specialistai, jeigu po antrojo pasaulinio karo Honkongo, Pietų Korėjos, Taivano, tik 20 – 30 % dvidešimtmečių žmonių turėjo trumparegystę, tai šiuo metu,  šis skaičius išaugo iki 80 %. O Kinijoje dabartiniu  metu trumparegystė kamuoja  keturis iš penkių paauglių. Teigiama, kad Europoje  trumparegystė reiškiasi beveik pas pusę jaunų žmonių. Tai liečia ir Lietuvos jaunų žmonių kartą. Dėl to, regėjimo problemų aktualumas ir jų pavojus yra akcentuojamas žymių pasaulio oftalmologijos specialistų. Brien Holden regėjimo instituto (Australija) specialistų nuomone, šio amžiaus viduryje pasaulyje apie pusė gyventojų turės trumparegystę (miopiją). Sunki šios negalios forma gali iššaukti ne tik tinklainės atsiskyrimą, kataraktos išsivystymą, bet ir senatvėje gali visiškai atimti regėjimą. Paradoksas tame, kad šias problemas  lemia didesnės galimybės gauti vis aukštesnio lygio išsilavinimą, kas siejama su regėjimo funkcijų didesniu ir intensyvesniu naudojimu. Miunsterio universiteto oftalmologijos klinikų vadovė, prof. dr. Nicole Eter, tai sieja ir su  labai ankstyvu (vaikų amžiaus prasme) ir intensyviu pradėjimu naudotis kompiuteriais, planšetėmis ir išmaniaisiais telefonais, kurie visgi, turi, ypač jais naudojantis nesilaikant nustatytų ar bent rekomenduojamų higieninių ir ergonominių reikalavimų, neigiamos įtakos regėjimo funkcijoms. Bonos universiteto akių klinikos  prof. dr.  Bettina Wabbels rekomenduoja labai griežtai ir disciplinuotai riboti vaikų laiką, praleidžiamą prie ekranų. Ji rekomenduoja, kad jaunesnio amžiaus moksleiviai elektroniniais vaizdo perėmimo ir vartojimo įtaisais turėtų naudotis  ne daugiau, kaip vieną valandą, o dešimtmečiai ne daugiau kaip dvi valandas dienos bėgyje. Na, o vyresnio amžiaus moksleiviams, ne daugiau kaip penkias – šešias valandas.  Ar tai realu?

Vertinant visumoje šią problemą, matomai atėjo laikas ir Lietuvoje pradėti spręsti šią problemą, visų pirma moksleivių ir studentų atveju, vertinant ir tai, kad  Lietuva naudoja labai intensyvų mokymąsi IT pagrindu. Atskiros šalys, pvz., Vokietija pradinukų mokymą vykdo be IT, bet  kombinuotai, naudojant nuotolinę sistemą, kai jiems užduotys pateikiamos popieriniame variante, kurias jie turi atlikti namuose ir naudojant per pus sumažintos klasės mokymą, kai pusė klasės mokinių į pamokas mokykloje atvyksta kas antrą dieną. Vokietijos specialistai teigia, kad vaikų sveikata yra svarbesnis dalykas. Jos pažeidimai yra sunkiau atstatomi, nei žinių spragos. Todėl pradinukams nuotolinis mokymas IT pagrindu, nevykdomas, kartu taip saugant ir vaikų psichinę sveikatą. Manoma, kad  ir Lietuvoje visgi jau reikia pripažinti, jog reikiamai neprižiūrimas ir nekontroliuojamas arba ir blogai organizuojamas  intensyvus elektroninių informacijos pateikimo, vartojimo ir perdavimo įtaisų naudojimas mokymo procesuose, yra pavojingas regėjimo problemų didėjimo prasme.

Na, o apie tai kokių priemonių ir veiksmų, kurių būtina imtis, sprendžiant šias problemas, skaitykite kitame straipsnyje.