Padėkime savo akims ir regėjimui intensyviai naudojantis „ekranais"
Dr. Petras Oržekauskas - Mark A. Goldbaum
Regėjimo blogėjimo galimos neigiamos pasekmės
Mokslininkai įrodė, kad tokios išskirtinės traukos, kokią sukelia IT pagrindu veikiantys elektroniniai įtaisai, tokie kaip kompiuteriai, planšetės, televizoriai ir ypatingai išmanūs telefonai, gaunat ir naudojant informaciją, žmonijos istorijoje nėra buvę. Kai kurie žmonės tiesiog gyvena internete ir „ekranuose“. Aišku, dėl to, be abejonės išskirtinai yra apkraunamos akys ir regėjimas, kurio blogėjimas dėl didelio krūvio šiai funkcijai, jau tampa rimta problema daugelio pasaulio šalių gyventojams, ypač tose šalyse, kuriose yra aktyviai naudojamos IT pagrindu veikiantys elektroniniai įtaisai, kaip informacijos gavimo, apdorojimo, vartojimo ir perdavimo priemonės. Ši problema aktuali ir Lietuvoje.
Vertinant šią aktualią situaciją, susijusią su žmonių regėjimo blogėjimo problemomis ir jų didėjimą, ypač pastaruoju metu, veikiant COVID-19, dėl ko moksleiviams bei studentams ir Lietuvoje teko priverstinai pereiti į nuotolinį mokymąsi, o ir nemažam kiekiui darbuotojų pereiti į nuotolinį darbo rėžimą, kuris ženkliai suaktyvino ir naudojimąsi kompiuteriais, planšetėmis bei išmaniaisiais telefonais, visgi matomai atėjo laikas imtis konkrečių priemonių pradėti spręsti šias problemas. Ypatingai, visų pirma, tai liečia vaikus – moksleivius, dar nepasiekusius brandos amžiaus, vertinat tai, kad pas juos dar nėra reikiamai galutinai susiformavusios ir regėjimo funkcijos. Tai ypač aktualu tiems vaikams – moksleiviams, kurie turi gerą įgimtą regėjimą ir tiems, kurie turėjo gerą įgimtą regėjimą, bet jau susidūrė su regėjimo pablogėjimu ir jau pradėjo naudoti akinius ar kontaktinius lęšius. Būtina pažymėti, kad vaikų brendimo laikotarpyje, vertinant intensyvų ir, atskirais atvejais, neleistinai didelį akių ir regėjimo funkcijų apkrovimą, ypač vizualinės informacijos vartojimo iš „ekranų“ pagrindu, tai gali neigiamai paveikti ir normalų regėjimo funkcijų formavimąsi, kas, be abejonės, gali sukelti ir nepageidaujamas liekamąsias pasekmes, pasireiškiančias regėjimo problemomis ir ateities gyvenime, suaugusiųjų amžiuje.
Kas lemia šią situaciją?
„Ekranų“ įtaka, galinti daryti neigiamą poveikį akimis ir regėjimui, yra siejama su pakankamai daug veiksnių ir faktorių, kurie detaliai yra išanalizuoti ankstesniame mūsų straipsnyje „Kodėl nekontroliuojamas aktyvus gyvenimas „ekranuose“ pavojingas žmonių regėjimui?“. Kas lemia šią situaciją, susijusią su regėjimo blogėjimo problemomis? Priežasčių yra pakankamai daug. Viena iš pagrindinių priežasčių matomai reikėtų laikyti tai, kad ši problema kol kas nėra reikiamai prevenciškai suprantama, vertinama ir priimama ne tik oftalmologijos specialistų, bet deja ir tėvų bei globėjų, o taip pat ir pedagogų lygyje. Analizės pagrindu reikia pripažinti, kad kaip prevenciškai saugoti regėjimą, ypač vaikams – moksleiviams, Lietuvoje visgi dar nėra reikiamai organizuotos efektyvios kompleksinės sistemos, visų pirma sveikatos priežiūros ir švietimo sistemų pagrindu. Kita priežastis yra ir ta, kad nemažai tėvų ir globėjų (ypač tie kurie jau patys turi regėjimo problemų) vaikų regėjimo blogėjimo problemą priima kaip natūralų dalyką, lengvai sprendžiamą akinių ar kontaktinių lęšių pagalba, o pastaruoju metu ir lazerinėmis akių korekcijomis. Be to, neretai tiksliniai prevenciniai metodai, padedantys saugoti, stabilizuoti ir net gerinti regėjimą, visgi Lietuvoje dar yra vertinami skeptiškai, tuo pačiu jie yra ir atmetami kaip beverčiai. Taip pat, prevencinių regėjimo ir akių nuovargio nuėmimo, regėjimo stabilizavimo ir net gerinimo metodų atmetimą, skatina ir klaidinga nemažos dalies visuomenės nuostata, kad jeigu vaikai jau pradėjo naudoti akinius ar kontaktinius lęšius, tai ir turės juos naudoti visą likusį gyvenimą. Pasaulinė prevencinių regėjimą saugančių ir gerinančių metodų naudojimo patirtis rodo, kad tai netiesa – tai mitas, kuris pasaulinėje praktikoje yra paneigtas bei patvirtintas daugybės teigiamų pavyzdžių pagrindu. Reikiamai kontroliuojant regėjimo funkcijų naudojimą, aktyviai taikant regėjimo ir akių mankštas, regėjimą galima ne tik palaikyti, stabilizuoti ir gerinti, bet ir pilnai susigražinti, ypač astigmatizmo ir trumparegystės atveju, tuo sudarant galimybes atsisakyti akinių ar kontaktinių lęšių, ypač vaikams, ką patvirtina visa eilė žinomų pasaulio oftalmologijos specialistų. Tai – Viljamas Beitsas (William H. Bates), T. Kvakenbuš (Th. Quackenbush), M. Čia (Mantak Chia), R. Levanskis (Robert T. Lewanski), M. Brofmanas ( Martin Brofman), O. Pankovas (Oleg Pankov), M. Šneider (Meir Schneider) ir kiti specialistai.
Galimi regėjimo blogėjimo problemų sprendimo keliai ir būdai
Aišku, vertinant problemos kompleksiškumą ir pakankamai didelio kiekio faktorių bei veiksnių, susijusių su regėjimo problemomis ir jų didėjimu buvimu, galima teigti, kad reikiamai pradėti kontroliuoti visų jų neigiamą įtaką regėjimui ir ją pilnai sustabdyti, nėra lengvas ir paprastas dalykas. Ypač tokių veiksnių bei faktorių, kurių reguliavimas vyksta valstybiniame lygyje, reikalaujančių aukščiausio lygio valstybinių institucijų sprendimų. Tačiau, tai nereiškia, kad norint pradėti spręsti regėjimo problemas, reikia sulaukti tokių giluminių valstybinių sprendimų ir tik tada imtis aktyvių prevencinių priemonių, kaip saugoti regėjimą ir ypač moksleivių bei studentų atveju.
Kokių neatidėliotinų veiksmų ir priemonių galima ir reikėtų imtis, siekiant minimizuoti arba net ir visiškai eliminuoti galimą neigiamą intensyvaus ir, reikia pripažinti, atskirais atvejais reikiamai neorganizuoto bei nekontroliuojamo naudojimosi „ekranais“ neigiamą poveikį regėjimui, ypač vaikų – moksleivių atveju? Ar tai įmanoma iš viso įtakoti ir kontroliuoti šiuos procesus? Ką galima padaryti čia ir dabar, nelaukiant kokių tai kompleksinių sprendimų šiuo klausimu valstybės mastu? Pasaulinės oftalmologijos specialistų praktikos ir patarimų pagrindu, visų pirma Rytų Azijos šalių patirties, ypač Kinijos, pagrindu, jau seniai yra įrodyta, kad ir be didelių investicijų galima padėti saugoti, stabilizuoti ir net gerinti žmonių regėjimą, ypač moksleivių tarpe, šį procesą skatinant ir vykdant, visų pirma, švietimo sistemos pagrindu, tai vykdant per ugdymo programas. Atlikta analizė rodo, kad visa tai galima pradėti įgyvendinti, veikiant sekančiomis dviem pagrindinėmis kryptimis, kurios nereikalauja kokių tai didelių investicijų ar išskirtinai sudėtingų organizacinių veiksmų. Visa tai galima pradėti įgyvendinant sekančias priemones:
1) Apmokant rekomenduojamų higieninių – ergonominių reikalavimų ir patarimų, kaip saugiai dirbti su „ekranais“ ir kaip saugai naudoti regėjimo funkcijas.
2) Apmokant sistemingai naudoti aktyvias akių ir regėjimo mankštas, ir net taškinį masažą, tai papildomai derinant su bendro fizinio aktyvumo skatinimu.
Siekiant tikslingai saugoti savo regėjimo funkcijas, visų pirma, būtina laikytis reikiamų higieninių ir ergonominių reikalavimų bei patarimų. Ypatingai tai aktualu dabartinėms žmonių kartoms, kurių veikla ir gyvenimas jau yra neatsiejamas nuo IT. Higieniniai – ergonominiai reikalavimai apima sėdėjimo, tuo pačiu ir viso kūno padėties pozą, o taip pat saugaus atstumo tarp akių ir ekrano laikymąsi, apšvietimo sąlygas. Ypatingai reikėtų vengti gulimos arba pusiau gulimos pozos, kas dažnai reiškiasi aktyviai naudojantis išmaniaisiais telefonais ir planšetėmis, o taip pat reikia vengti šiais įtaisais naudotis važiuojančiame transporte. Labai svarbus yra ir darbo vietos apšvietimas. Specialistai nerekomenduoja „ekranais“ naudotis visiškoje tamsoje. Svarbu laikytis ir reikiamo darbo bei poilsio rėžimo. Suaugusiųjų žmonių atveju šių reikalavimų laikymąsi turi prisižiūrėti ir kontroliuotis patys žmonės, o vaikų – moksleivių atvejų – tėvai ir globėjai, aišku ir pedagogai.
Dirbant su kompiuteriais geriausia naudotis sėdimąja poza, kuri garantuoja saugią kūno poziciją ir saugų atstumą tarp akių ir ekranų, mažiausiai kenkiant akims ir regėjimui.
Išskirtinai svarbią reikšmę, siekiant išvengti regėjimo problemų, turi efektyvių ir veiksmingų akių ir regėjimo mankštų, bei jų pagrindu naudojamų prevencinių pratimų taikymas. Analizė rodo, kad palaipsniui tai pradedama suprasti ir Lietuvoje. Vienu tokiu sprendimu, reikia laikyti akių priežiūros ir gydymo centro „Rega“ vaikų akių gydytojos N. Dziubak pasiūlymus ir patarimus pateikiamus svetainėje „manodaktaras.lt“ (https://naujienos.manodaktaras.lt/naujiena/nuotolinis-mokymas-kaip-apsaugoti-vaiku-regejima.d8a51814-679c-11eb-b633-aa00003c90d0). Tokių patarimų yra ir daugiau. (https://youtu.be/UFa152y3sD0).
Vertinant tai, kad regėjimo problemos buvo aktualios visais laikais, o kartu vertinant ir tai, kad ankstesniais laikais nebuvo tokių galimybių gerinti regėjimą akinių, kontaktinių lęšių ar taikant invazinius metodus, todėl išskirtinis dėmesys ankstesniais laikais, buvo skiriamas įvairių akių ir regėjimo mankštų taikymui. Šiuo metu akių ir regėjimo mankštos metodų ir pratimų yra labai daug ir įvairių, kurie yra pateikiami atskirų praktinių patarimų pagrindu, o taip pat ir žymių pasaulio oftalmologijos specialistų darbuose, t.t. pateikiant ir visą eilę prevencinių metodų, padedančių atstatyti gerą regėjimą, kurie pagrįsti ir specialios neinvazinės įrangos naudojimu. Tokius prietaisus gamina garsi JAV regėjimo treniruočių, tobulinimo ir reabilitacijos įrangos gamybos įmonė „Bernell Corporation“, veikianti nuo 1954 metų.
Regėjimą saugančios, palaikančios ir gerinančios mankštos veiksmingi pratimai
Ką galima pasiūlyti taikyti iš tradiciškai žinomų ir taikomų akių ir regėjimo mankštos pratimų? Analizė ir praktinė patirtis rodo, kad efektyviai veikia, o kartu ir lengvai yra suprantami, įsisavinami bei taikomi sekantys pagrindiniai akių ir regėjimo mankštos pratimai. Tai:
– Palmingas;
– Daugkartinis mirksėjimas ir veido panardinimas į vandenį ar akių zonos apiplovimas;
– Tikslingai kryptinis akių žvilgsnio keitimas, taip pat žiūrint ir į piršto galą, laikomą tarpuakio zonoje; – Žvilgsnio keitimas, sinchronizuotai žiūrint į artimą ir tolimą objektus;
– Trombono metodas;
– Derinant trombono metodą su sinchronizuotu žiūrėjimu į artimą ir į tolimą objektus;
– Grafinių figūrų „braižymas“ ir jų kontūrų sekimas akių žvilgsniu, jas matant realai arba įsivaizduojamai virtualiame formate;
-„Laikrodžio valandų“ sekimas žvilgsniu, jį matant realai arba įsivaizduojant virtualiame formate;
– Žvilgsnio „ėjimas“ labirintu;
– Regėjimo išfokusavimas;
– Trijų objektų stebėjimas vienu metu, naudojant centrinį ir periferinį regėjimą;
– Taškinis akių zonos masažas;
– Fizinė mankšta.
Tai tradiciniai ir ženkliai paplitę akių ir regėjimo mankštos pratimai, naudojami įvairiose šalyse ne vieną dvidešimtmetį ir tikrai duodantys gerus rezultatus ne tik saugant ir palaikant gerą regėjimą, bet ir leidžiantys atstatyti pažeistas regėjimo funkcijas. Detaliau šie akių ir regėjimo mankštos pratimai ir jų tikslinis taikymas yra pateikiami patarimuose „Tradiciniai regėjimą saugančios, palaikančios ir gerinančios akių mankštos veiksmingi pratimai“: https://angeloakys.lt/ (Įdomu ir naudinga – Regėjimą saugantys ir gerinantys patarimai).
Deja, būtina konstatuoti, o kartu ir pripažinti, kad IT eroje, šie tradiciniai regėjimo palaikymo ir gerinimo metodai ne visada yra priimtini žmonėms, ypač tiems, kurių gyvenimas ir veikla grindžiama išskirtinai naudojantis elektroniniais informacijos gavimo ir vartojimo įtaisais. Tam yra dvi priežastys. Pirmoji – tai, kad tradiciniai metodai buvo kuriami ir aktyviai naudojami tai laikais, kai IT veikiančių informacijos vartojimų įtaisų praktiškai dar nebuvo. Pvz., garsus oftalmologas Viljamas Beitsas (William H. Bates, 1860-1931), kaip vienas iš prevencinių akių ir regėjimo mankštos pradininkų ir aktyvus propaguotojas, savo metodiką kūrė ir taikė XIX a. pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje. Be to, visos šios akių ir regėjimo mankštos buvo pagrįstos nenaudojant sudėtingų techninių priemonių. Todėl naudoti tuos tradicinius metodus šiuolaikinėse IT eros sąlygose ne visiems yra priimtinas dalykas, ir ne tik organizacine – technine, bet ir psichologine prasme, ypač tiems žmonėms, kurie įpratę informacijos vartojimą vykdyti išskirtinai per „ekranus“. Tai yra antroji priežastis, kodėl šiuolaikiniams žmonėms ne visuomet yra priimtini tradiciniai, anksčiau sukurti regėjimą saugantys ir gerinantys prevenciniai metodai. Tačiau analizė ir praktinė patirtis rodo, kad šią problemą galima spręsti, kūrybiškai apjungiant senuosius tradicinius akių ir regėjimo mankštos pratimus su šiuolaikinėmis IT galimybėmis, akių mankštai efektyviai panaudojant pačius elektroninius informacijos gavimo, apdorojimo ir vartojimo įtaisus, aišku su kokybiškais ekranais. Tai visiškai nauja ir praktiškai dar mažai žinoma akių ir regėjimo mankštos kryptis. Kartu būtina pažymėti, kad šių įtaisų tikslinis panaudojimas akių ir regėjimo mankštai, turi labai dideles galimybes, o kartu ir didelį privalumą. Tiesiogiai naudojant pačius elektroninius informacijos gavimo, apdorojimo ir vartojimo įtaisus akių ir regėjimo mankštai, sudaromos geros galimybės tokia mankšta domėtis bei ją taikyti ir tuos, kurie yra skeptiškai nusiteikę prieš senuosius tradicinius metodus ir yra išskirtinai „prisirišę“ prie „ekranų“. Be to, pačių elektroninių įtaisų tiesioginis naudojimas regėjimo mankštose, mažina jų nuobodumą, kas yra lengviau priimtina tiems, kurie gyvena „ekranuose“. Elektroninių informacijos gavimo, apdorojimo ir vartojimo įtaisų tiesioginis pritaikymas akių ir regėjimo mankštai, turi ir dar vieną išskirtinį privalumą, kuris leidžia regėjimo mankštų pratimus skleisti ir platinti nuotoliniu būdu, tuo sudarant puikias galimybes vienu metu apmokyti, kaip atlikinėti mankštos pratimus, dideles auditorijas. Dar vienu privalumu akių ir regėjimo mankštą atliekant IT pagrindu veikiančių „ekranų“ pagrindu – tai įvairių spalvų stebėjimo galimybės, kas taip pat teigiamai veikia į regėjimo funkcijų palaikymą. Be to, spalvų terapijos pagrindu, tai veikia ir raminančiai bei atpalaiduojančiai, kas yra naudinga ne tik regėjimui, bet viso organizmo normaliam funkcionavimui.
Kokie yra galimi akių ir regėjimo mankštos pratimai, juos atliekant pačių elektroniniais informacijos gavimo ir vartojimo įtaisų pagrindu? Tai akių ir regėjimo mankštos pratimai, panaudojant šių įtaisų pagrindu pasiekiamą bei matomą vizualinę informaciją, o taip pat panaudojant ir pačius IT pagrindu veikiančius įtaisus bei jų „ekranus“, kaip stebėjimo objektus:
– Žvilgsnio keitimas nuo vienos erdvinės figūros prie kitos, jas detaliai apžiūrint bendrame plane ir
kiekvieną atskirai, šį pratimą sinchronizuojant su žiūrėjimu į tolimus objektus, pvz., esančius už
lango;
– Vaizdine prasme patrauklių vaizdų ir objektų detalus apžiūrinėjimas „ekranuose“ bendrame plane ir detalizuotai apžiūrint atskirus kitus smulkius elementus;
– Naudojant vaizdus, reikalaujančius detalaus jų apžiūrėjimo, siekiant surasti aiškiai nematomus
papildomus elementus ar kitus objektus;
– Siurrealizmo stiliumi pieštų vaizdų detalus apžiūrinėjimas;
– Iliuzinių vaizdų apžiūrinėjimas;
– Stereo 3D vaizdų žiūrėjimas ir apžiūrinėjimas;
– Panaudojant monitoriaus kampus, kaip galimus stebėjimo objektus, kurių atskirus taškus reikia
sekioti akimis, keičiant žvilgsnio kryptį, t.t. jį derinant ir su žiūrėjimu į tolimus objektus, pvz.,
esančius už lango;
– Išmaniųjų telefonų panaudojimas, vykdant akių žvilgsnio keitimo pratimą, jį atliekant su įjungta priekine kamera, kaip darant asmenukes.
Detaliau šie akių ir regėjimo mankštos pratimai, pagrįsti pačių elektroninių informacijos gavimo ir vartojimo įtaisų panaudojimu bei jų tikslinis taikymas, yra pateikiami patarimuose „IT pagrindu veikiantys akių ir regėjimo mankštos pratimai“: https://angeloakys.lt/ (Įdomu ir naudinga – Regėjimą saugantys ir gerinantys patarimai).
Akių ir regėjimo mankštai kūrybiškai panaudojant pačius „ekranus“ nereiškia, kad reikia atsisakyti tradiciškai žinomų bei taikomų akių ir regėjimo mankštos pratimų. To nereikėtų daryti. Visgi ir tiems asmenims, kurie jau „gyvena“ išskirtinai „internete ir ekranuose“, rekomenduojama į akių ir regėjimo mankštą įtraukti ir tradiciškai žinomus mankštos pratimus, aišku juos kūrybingai derinant su nauja akių ir regėjimo mankštos kryptimi, kuri pagrįsta išskirtinai naudojant pačius elektroninius informacijos gavimo ir vartojimo įtaisus – kompiuterius, planšetes, televizoriai ir išmanūs telefonai.