Delnų patrynimas ir akių uždengimas.

Palmingą būtina atlikti ne su „juodomis“ mintimis, bet su geromis emocijomis ir mielais prisiminimais.

    Daugkartinis mirksėjimas ir veido panardinimas į vandenį ar akių zonos apiplovimas. Kartu, vertinant  tai, kad intensyvus darbas su „ekranais“ ženkliai sumažina natūralų mirksėjimą du ir daugiau kartų, kas dažnai sukelia „sausų akių“ sindromą, yra rekomenduojama tai vertinti ir imtis reikiamų priemonių, siekiant išvengti šios problemos. Visų pirma, reikia apie tai nepamiršti ir siekti laikytis natūralaus mirksėjimo proceso. Aišku, tai visiems atlikti ne visuomet įmanoma. Todėl, siekiant išvengti „sausų akių“ sindromo, būtina aktyviai naudoti mirksėjimo pratimą, kuri galima atlikti bet kada ir bet kokiomis sąlygomis. Jis gali būti atliekamas pasinaudojant palmingo mirksėjimo rėžimu –  atliekant kelis (9-16) greitus  ir  kelis ( 7- 12) lėtus užsimerkimus, tai pakartojant bent kas vieną astronominę arbą akademinę valandą (45 min.).

Mirksėjimo pratimą, kaip papildomus veiksmus, rekomenduojama atlikti vykdant visus  akių ir regėjimo mankštos pratimus, išskyrus palmingo atvejį, nes jame ir taip yra mirksėjimo veiksmai. Mirksėjimo pratimą rekomenduojama  atlikti prieš ir po visų kitų, išskyrus palmingo, pratimų atlikimo. Esant galimybei, rekomenduojama naudoti ir trumpalaikes vandens procedūras, panardinant veidą į vandenį  su keliolikos sekundžių išlaikymu arba apsiplaunant akių zoną vėsesniu, bet priimtinos  temperatūros, vandeniu, tai atliekant bent du kartus per dieną, ypač intensyviai dirbant su „ekranais“. Ši procedūra ypatingai svarbi baigus ilgalaikius darbus prie ekranų. Tokios vandens procedūros ne tik padeda akims, bet ir atpalaiduoja veido raumenis ir veikia raminančiai visumoje.

   Tikslingai kryptinis akių žvilgsnio keitimas, taip pat ir žiūrint į piršto galą, laikomą tarpuakio zonoje. Akių judesių metodo esmė, tai žvilgsnio krypties keitimas, pradedant paprastais akių judesiais, keičiant jų poziciją horizontalia kryptimi iš kairės į dešinę ir atvirkščiai, o taip pat vertikalia kryptimi, aukštyn – žemyn ir atvirkščiai. Taip pat reikia atlikti ir kitus sudėtingesnius akių žvilgsnio keitimo judesius. Šių pratimų atlikimo metu galvą reikia laikyti nejudinamoje pozicijoje. Visus šiuos akių judesius rekomenduojama atlikti bent du kartus per dieną, kiekvieną judesį, atskiromis kryptimis, kaip parodyta žemiau pateikiamame paveiksle, atliekant  bent 10 – 15 kartų.                         

    Žvilgsnio keitimas, sinchronizuotai žiūrint į artimą ir tolimą objektus, pvz., žiūrint į nosies galą ir po to į pasirinktą tolimą objektą. Šį pratimą, su žvilgsnio išlaikymu į nosies galą ir į tolimą objektą, skaičiuojant sekundžių ritmu iki 10 – 15,  rekomenduojama atlikti bent du kartus dienoje, vienu metu jį pakartojant  5 -7 kartus.

Imituojant grojimą dūdiniu instrumentu – trombonu, pieštuko (rašiklio)  pritraukimas ir atitraukimas, jį sekant žvilgsniu. Šį pratimą rekomenduojama atlikti 40 – 50 sek. bėgyje, bent du kartus dienoje.

Derinant „trombono“ metodą su  sinchronizuotu žiūrėjimu į artimą ir į tolimą objektus. Šiuo atveju artimu objektu naudojant  pieštuką ar rašiklį. Šis pratimas gali būti atliekamas pakaitomis – atlikus trombono pratimą, ji užbaigiant pieštuko ar rašiklio maksimaliu pritraukimu prie akių, po to žvilgsnį perkelti į pasirinktą tolimą objektą.  Šį pratimą rekomenduojama atlikti bent du kartus dienoje, kiekvienam kartui skiriant  bent 40 – 50 sek.

Grafinių  figūrų „braižymas“ ir jų kontūrų sekimas akių žvilgsniu, jas matant realai arba įsivaizduojant virtualiame formate.

Horizontalios ir vertikalios „aštuoniukės“ pratimas, keičiant žvilgsnio kryptį – pagal ir prieš laikrodžio rodyklę.

Šį pratimą rekomenduojama atlikti bent du kartus dienoje, vienu metu jį pakartojant 3 -5 kartus horizontalia ir vertikalia kryptimi.

Įvairių figūrų kontūrų sekimas ir „braižymas“ akių žvilgsniu pagal ir prieš laikrodžio rodyklę.

Grafinių figūrų sekiojimo žvilgsniu pratimus rekomenduojama atlikti bent du kartus dienoje, apvedant figūras  žvilgsniu  pirmyn – atgal, vienos figūros apvedimą atliekant bent  2 -3 kartus, bet tik nejudinant galvos. Priklausomai nuo sąlygų ir galimybių, mankštai galima panaudoti pasirinktinai kelias figūras, o taip pat ir visas.  Tai priklauso nuo turimų galimybių ir sąlygų atlikinėti tokias mankštas. Tiems, kurie tik pradeda naudoti akių ir regėjimo mankštą, rekomenduojama neskubant išbandyti visus galimus variantus ir to pagrindu susiformuoti sau naudingiausią ir priimtiniausią variantą. Regėjimo mankštas, vykdant masinių seansų metu, pvz., ugdymo ir mokymo įstaigose, reikiamus pratimus turėtų parinkti  tokios mankštos vedantysis. Tai ypatingai svarbu mažų vaikų atveju, ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir pradinėse klasėse.  Siekiant reikiamo efektyvumo, mankštai naudojamos figūros turi būti ne mažesnės nei 0,5  A4 formato gabaritų, kas būtina, siekiant akių žvilgsnį keisti kuo didesniu kampu, tuo pasiekiant ir didesnį šio pratimo naudingumą. Tai galima pasiekti naudojant ant popieriaus ar kartono nupieštas atskiras pasirinktas figūras. Naudojant popierinį ar kartoninį variantą, šis pratimas turi būti atliekamas plakatą su nupiešta figūra laikant prieš akis jų lygyje, maždaug 30 – 40 cm. nuo akių. Šios rekomendacijos taikytinos ir atliekant mankštą „laikrodžio valandų“ sekimo pratimą, naudojant realų laikrodžio atvaizdą, o taip pat ir naudojant žvilgsnio „ėjimo“ labirintu pratimą. Akių žvilgsnio keitimo pratimas, sekiojant pasirinktų figūrų kontūrus, gali būti atliekamas ir naudojant monitoriaus ekraną, jame pateikiant konkrečias figūras. Šis pratimas, kaip ir žemiau pristatomas „laikrodžio valandų“ sekimo pratimas, gali būti atliekamas ir įsivaizduojant figūras virtualiame formate.

Minimalus grafinės figūros formatas

 „Laikrodžio valandų“ trumposios rodyklės pagrindu, sekimas žvilgsniu pirmyn ir atgal,  tai matant realai arba įsivaizduojant virtualiame formate. Šį pratimą rekomenduojama atlikti bent du kartus dienoje, apvedant valandų skaičius žvilgsniu  pirmyn – atgal, pradedant 12, bet nejudinant galvos, jį pakartojant bent 3 -5 kartus. Rekomenduotina ties kiekvienos valandos  skaičiumi daryti pauzę – išlaikymą, sekundžių ritmu skaičiuojant iki 3.

        Žvilgsnio „ėjimas“ labirintu.

Šį labirinto pratimą rekomenduojama atlikti bent du kartus dienoje, jį atliekant visomis galimomis kryptimis, t.t. ir klaidingomis, pirmyn ir atgal,  tai pakartojant bent 3 -5 kartus, bet nejudinant galvos.  Šiuose patarimuose labirinto vaizdas pateikiamas kaip galimas pavyzdys. Kiekvienas gali pasirinkti ar susiformuoti savo labirinto variantą. Taip pat ir visos pateikiamos grafinės figūros bei laikrodis, yra kaip galimi pavyzdžiai. Kiekvienas žmogus savarankiškai gali pasirinkti ir kitų formų figūras bei laikrodžio atvaizdą.

    Regėjimo išfokusavimas. Jis atliekamas žiūrint į du veidus, fokusuojant regėjimą tarpuakio kryptimi, kad viduryje atsirastų matomas trečias virtualus veidas. Pradžioje galima treniruotis vienos eilutės pagrindu, o vėliau ir abiejų eilučių pagrindu, siekiant kuo ilgiau žvilgsnį išlaikyti į atsiradusius naujus trečiuosius veidus. Regėjimo išfokusavimo pratimas kartu yra ir pasirengimas žiūrėti 3D vaizdus, kas labai  išskirtinai teigiamai veikia palaikant ir gerinant regėjimo funkciją.

Reikiamai išfokusavus regėjimą, tarp esamų dviejų veidų, atsiranda dar vienas  virtualus veidas šviesesniame, vertikaliomis linijomis įrėmintame, kontūre, o šonuose esantys veidai dar labiau pasitraukia į šonus. Naujai pasirodęs šis trečiasis veidas pasirodo ryškesnis, lyginant su šoniniais veidais, bet kartu lyg tai matomas tam tikroje gilumoje, kaip stereo vaizde.

Šį pratimą rekomenduojama atlikti bent 2 kartus dienoje, jį kartojant bent 3 -5 kartus, kiekvienu atveju išlaikant regėjimą į atsiradusį trečiąjį veidą, skaičiuojant  iki 8 – 10 sekundžių ritmu. Po šio pratimo atlikimo rekomenduojama atlikti keletą greitų ir lėtų užsimerkimų, o taip pat bent 10 – 15  sekundžių pasidairyti į kelis tolimus objektus, pvz., esančius už lango. Šis pratimas yra išskirtinai veiksmingas ir reikiamai jį įsisavinus, rekomenduojama jį daryti dažniau. Jis gali būti atliekamas naudojant popierinį arba kartoninį plakatą (0,5 A4 formato dydžio), arba šį vaizdą pateikiant monitoriaus ekrane.

    Trijų objektų stebėjimas vienu metu, naudojant centrinį ir periferinį regėjimą. Šio pratimo esmė, tai vienu metu, naudojant centrinį ir periferinį regėjimą, stebėti priekyje esantį kokį tai pasirinktą objektą, nekeičiant žvilgsnio pozicijos ir nejudinant galvos, ir kartu siekti  matyti savo abiejų rankų, pusiau ištiestų į šonus, pirštus. Rankos turi būti ištiestos  pusiau sulenktų alkūnių pagrindu ir laikomos  akių linijoje 160 – 170 laipsnių kampu. Pratimo metu, kurį rekomenduojama atlikti bent du kartus dienoje, 50 – 60 sek. laikotarpyje, siekiant reikiamai aktyvinti ir centrinį, ir periferinį regėjimą, būtina vienu metu atidžiai stebėti priešais esantį kokį tai pasirinktą objektą, kartu siekiant matyti ir savo ištiestų rankų pirštus. Norint reikiamai įsitikinti ar vienu metu veikia ir centrinio, ir periferinio regėjimo funkcijos, žiūrint į pasirinktą objektą priekyje, būtina judinti rankų pirštus, kartu siekiant matyti  pasirinkto objekto vaizdą ir judinamus pirštus. Siekiant didesnio šio pratimo efektyvumo, papildomai rankas dar galima kilnoti aukštyn – žemyn. Šį pratimą rekomenduojama papildyti ir mirksėjimu, kas dar labiau sustiprina trijų objektų stebėjimo pratimo efektyvumą.

    Taškinis akių zonos masažas. Be aukščiau aprašytų akių ir regėjimo mankštos pratimų, atskiri specialistai, visų pirma Kinijos, rekomenduoja atlikinėti ir taškinį masažą, kuris ne tik pašalina akių nuovargį ir padeda saugoti regėjimą, bet ir jį gerina.

Taškinis masažas atliekamas smiliumi arba didžiuoju pirštu sukamaisiais judesiais, masažuojant abiejų akių zonos taškus, laikantis eiliškumo krypties nuo  1 iki 7, kaip yra pateikiam paveiksle. Kiekvieno taško masažas gali būti atliekamas 5 – 7 sekundes, tai fiksuojant skaičiavimo būdu sekundžių ritmu. Šį masažą galima atlikti atskirai kiekvienai akiai arba vienu metu abiem akims atskiromis rankomis.

     Gero regėjimo palaikymui būtina ir aktyvi fizinė mankšta. Fizinė mankšta aktuali yra  ne tik siekiant pašalinti akių nuovargį ir palaikyti regėjimo funkcijas geroje būsenoje. Ji padeda palaikyti ir viso kūno gyvybingumą, saugo nuo stuburo ir nugaros skausmų, padeda geriau koncentruoti dėmesį, mažina bendrą nuovargį dėl ilgalaikio sėdėjimo,  prevenciškai stabdo galimų kraujo krešulių susidarymą, mažina psichologinę įtampą.  Na, o geras viso organizmo funkcionavimas ir gyvybingumas, teigiamai veikia ir į gero regėjimo funkcijų palaikymą.

 O neturint galimybių atlikti aktyvią mankštą, rekomenduojamas bent išsitampymas.

Visgi būtina rasti ir  skirti laiko ne tik momentinės fizinės mankštos atlikimui, bet ir ilgesniam pasivaikščiojimui  gryname ore, aktyviam sportui. Geros viso organizmo būklės palaikymas yra būtinas, siekiant palaikyti ir gerą akių ir regėjimo funkcionavimą.   Ypatingai tai aktualu vaikams brendimo laikotarpyje ir vyresnio amžiaus žmonėms, siekiant stabdyti galimus nesavalaikius organizmo senėjimo procesus, t.t. ir regėjimo funkcijų blogėjimą.